Islandų kalba – tiltas į geresnę visuomenę

„Mími-símenntun“ projektų vadovės Vanessos straipsnis, kuriame parodoma, kaip svarbu, kad darbo vietos aktyviai remtų savo darbuotojus mokantis kalbų, ir kaip „Landspítalinn“ tai darė ambicingai ir sėkmingai.

———-

Nacionalinėje universitetinėje ligoninėje kasdien susitinka šimtai darbuotojų iš viso pasaulio. Tai neabejotinas mūsų visų privalumas – be jų mūsų sveikatos priežiūros sistema tiesiog negalėtų funkcionuoti. Tačiau tai kelia ir iššūkių, ypač bendravimo srityje.

Bendravimas dažnai yra jautrus ligoninės darbo aspektas, o kalbos įgūdžiai gali būti itin svarbūs. Jie turi tiesioginį poveikį pacientų gyvenimui ir sveikatai. Todėl islandų kalbos mokėjimas susijęs ne tik su supratimu, bet ir su saugumu bei profesionalumu. Islandų kalbos mokėjimas svarbus klinikinėje veikloje, siekiant užtikrinti saugų informacijos srautą ir profesinį vertinimą, tačiau ne mažiau svarbus ir norint parodyti empatiją, užmegzti pokalbį su artimaisiais bei palaikyti žmones sudėtingomis aplinkybėmis.

Islandų kalba ir sauga ligoninėje

Mano patirtis organizuojant islandų kalbos kursus darbo vietoje parodė, kaip svarbu yra organizuota parama kalbų mokymuisi. Įmonės, kurios sistemingai remia tokį mokymąsi, turi daugiau galimybių pasiekti sėkmę, o nauda yra didžiulė. Svarbu sukurti mokymosi bendruomenę, įtraukiančią visą darbo kolektyvą – tiek kursų dalyvius, tiek tuos, kurie jau moka kalbą. Svarbiausia – sukurti pagarbą grindžiančią darbo aplinką, kuri motyvuotų darbuotojus dirbti. Islandų kalbos mokėjimas gali būti labai svarbus integracijai, profesinei kompetencijai ir lygybei darbo vietoje. Be to, geresni bendravimo įgūdžiai padidina paslaugų kokybę ir pasitenkinimą darbu.

Šie faktai aiškiai atsispindi darbe, kurį pastaraisiais metais vykdėme kartu su „Landspítalinn“. 2018 m. „Landspítalinn“ ir „Mímir-símenntun“ pradėjo bendradarbiauti rengiant tikslinį islandų kalbos kursą ligoninės darbuotojams, ir nuo tada tokį kursą baigė daugiau nei 1 500 žmonių. Buvo tikra džiaugsmo akimirka stebėti, kaip auga darbuotojų pasitikėjimas savimi ir gerėja bendravimo įgūdžiai, tačiau svarbiausia – labai sustiprėjo ryšiai tarp žmonių, dirbančių kartu sudėtingomis aplinkybėmis.

Per šį laikotarpį mes visi daug išmokome – tiek ligoninės vadovybė ir personalas, tiek dėstytojai bei kurso organizatoriai. Dauguma kursų vyko „Mímis“ patalpose, o tai kėlė sunkumų studentams. Todėl buvo nuspręsta perkėlin mokymus į Nacionalinę universitetinę ligoninę, ir taip projektas pasikeitė. Kursas tapo prieinamesnis, o mokymas – neatsiejama darbo vietos kultūros dalis.

Taip pat svarbu, kad darbo vietoje būtų aiškiai pabrėžta, jog kalbų mokymasis nėra antraeilis dalykas, o profesinio tobulėjimo dalis. Todėl „Landspítalinn“ išsikėlė ambicingą tikslą, kad nauji darbuotojai per dvejus metus nuo įdarbinimo pasiektų B2 lygį islandų kalbos mokėjime. Kad tai būtų įmanoma, mokymas vyksta ligoninės patalpose, darbo valandomis, o pamainų grafikai pritaikomi kiek įmanoma.

Tai reiškia realią paramą darbuotojams – o tai užtikrina aukštesnę darbo vietos kokybę ir saugą bei geresnę pačių žmonių gyvenimo kokybę.

Raktas į geresnę visuomenę

Patirtis rodo, kad tikslinga parama darbuotojų kalbiniams įgūdžiams atsiperka su kaupu. Islandų kalbos žinių stiprinimas palengvina bendradarbiavimą, sumažina nesusipratimų riziką ir padidina darbuotojų gebėjimą teikti kokybiškas paslaugas. Tai dar neatsižvelgiant į naudą individui ir visai visuomenei, kai žmonėms iš įvairių aplinkų suteikiama galimybė aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.

Nacionalinė universitetinė ligoninė įrodė, kad pati darbo vieta gali būti ideali vieta skatinti islandų kalbos mokymąsi darbuotojams patogiu būdu, o toks požiūris padeda gerinti tiek profesionalumą, tiek paslaugų kokybę sveikatos priežiūros sistemoje. Tikiuosi, kad daugiau darbdavių taip pat aktyviai prisidės prie savo darbuotojų islandų kalbos mokymosi rėmimo. Kartu stipriname islandų kalbos pozicijas ateityje.